Karjeros etapai bendrovėje „Teva Baltics“

Savo darbuotojams padedame iki galo atskleisti jų potencialą. Mokymasis ir tobulėjimas prasideda nuo pirmųjų darbo dienų. Siūlome įvairias tolesnės karjeros galimybes bendrovėje „Teva“ Baltijos šalyse, Europoje arba dar toliau.
Šiame skyriuje pasidalinsime kelių „Teva Baltics“ darbuotojų sėkmės istorijomis.

Agita Birnbauma („Teva Baltics“ nereceptinių vaistinių preparatų verslo padalinio vadovė)

Agita Birnbauma („Teva Baltics“ nereceptinių vaistinių preparatų verslo padalinio vadovė)

KARJEROS ETAPAI

........................„Teva Baltics“ nereceptinių vaistinių preparatų verslo padalinio vadovė (nuo 2012 m.)
.................„Mepha Baltic Ltd“ platformos rinkodaros direktorė (2010–2011 m.)

...........„Mepha Baltic Ltd“ platformos produktų vadovė (2006–2010 m.)

....„Mepha Baltic Ltd“ medicinos atstovė (2003–2006 m.)

Ką Jums reiškia darbas bendrovėje „Teva“?

Dinamiška tarptautinė aplinka, fantastiški bendradarbiai ir komanda – tai pagrindinės ir man svarbiausios „Teva“ savybės. Didžiuojuosi būdama tokios įvairialypės, nepaprastai daug sveikatos priežiūros srityje padariusios pasaulinio lygio organizacijos dalimi – tai garbė, kuri įpareigoja.

 


Kodėl pasirinkote karjerą farmacijos pramonėje?


Vienas svarbiausių mano gyvenimo pasirinkimų, nulėmusių mano karjerą farmacijos srityje, buvo medicinos daktaro studijos mano alma mater – Rygos J. Stradina universitete. Pradėjau nuo labai svarbios mūsų verslo dalies. Darbas prekybos atstove ir bendravimas su sveikatos priežiūros specialistais padėjo suprasti verslo pagrindus ir kopti rinkodaros ir verslo vadybos karjeros laiptais.

Kaip žmogui, kuris nieko nežino apie Jūsų darbą, trumpai jį apibūdintumėte?

Mano penkiametė dukra Anna savo draugams pasakoja, kad mama rūpinasi žmonėmis ir padeda jiems rasti geriausių vaistų, padedančių pasveikti. Manau, kad tai labai tikslus mano darbo ir „Teva“ misijos apibūdinimas – juk mes rūpinamės sergančiaisiais, teikdami geriausius vaistus ir pasirinkimo galimybes, informaciją apie ligas ir gyvensenos tobulinimą.

Kokių svarbiausių dalykų išmokote atėjusi dirbti į „Teva“?

Pirmoji taisyklė – suprasti, kad mokymosi procesas yra nuolatinis. „Teva“ visada atvira naujiems projektams ir idėjoms, aplinka nuolat ir sparčiai keičiasi, todėl turime mokytis greičiau už kitus! Dirbdama turėjau įgyti verslo magistro išsilavinimą, nes jis padėjo giliau suprasti rinkodarą ir verslo administravimą. Be to, man pasisekė dirbti su charizmatiškais ir nepaprastai daug išmanančiais vadovais, nes juk daugiausiai išmokstama vadovaujant ir padedant patyrusiems vadovams.

Gal turite svajonių projektą ar idėją?

Nereceptinių vaistų rinkodara – puiki terpė asmeninėms idėjoms, tačiau netgi kūrybiškiausios idėjos turi būti nuoseklios ir atitikti taisykles. Šiuo metu vykdomi keli mano inicijuoti projektai, pavyzdžiui, interneto iniciatyvos ir prekių ženklų projektas. Esu tvirtai įsitikinusi, kad mano komanda jus dar ne kartą maloniai nustebins.

Ar turite savo gyvenimo moto?

Norint sėkmingai darbuotis bet kurioje srityje, nepaprastai svarbu palaikyti tinkamą balansą! Mėgstu krepšinį ir iš šios sporto šakos išmokau, kad asmeninis indėlis, tinkama strategija, sinchronizuota taktika ir sėkmė kiekvieną komandą atveda į pergalę. Likite su mumis ir būkite pozityviai nusiteikę!

Piotr Chmielevski (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skyriaus vadovas)

Piotr Chmielevski (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skyriaus vadovas)

 

PIOTR CHMIELEVSKI MIKROSKOPINIŲ „SICOR BIOTECH“ ATRADIMŲ PASAULYJE


Bioinžinierius – ar tokia profesija gali būti naujoji berniukų, anksčiau svajojusių apie raketas ir lėktuvus, svajonė? „Sicor Biotech“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skyriaus vadovas Piotr Chmielevski mano, kad taip. Šiandien jis sakosi kuriantis „konservavimo receptus“, tačiau tuo pačiu kasdieniame darbe jaučiasi kaip naujų pasaulių atradėjas.

 



 

 



Kaip atsitiko, kad pasirinkote karjerą bioinžinerijos srityje?

Ne kiekvienas berniukas užaugęs gali tapti lakūnu ar kosmonautu. Tačiau aš esu iš tų laimingųjų, kurių vaikiškos svajonės tam tikra prasme išsipildė. Juk kasdienis mano darbas siejasi su naujų arba ne visada nuspėjamų dalykų tyrimais. Be to, mano profesija reikalauja savotiškos pusiausvyros tarp susikaupimo ir sugebėjimo aktyviai bendrauti su komandos nariais – argi to paties nepasakytum ir apie lakūnų ar „Formulės 1“ komandas? Negaliu sakyti, kad mūsų darbo grupė yra individualistų susibūrimas. Bet tuo pačiu turiu pabrėžti, kad „Sicor Biotech“ veikloje saviraiška ir kūrybingumas yra ypač vertinami.



Dirbate įmonėje, kuri savo sąskaitoje jau turi ir pasaulinio masto atradimų. Kokie keliai Jus atvedė į „Sicor Biotech“?

Esu baigęs Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto bioinžinerijos studijas. Tokios specialybės žmonių darbo rinkos niša mūsų šalyje kol kas nėra didelė. Juk vos keletas Lietuvos įmonių gali pasiūlyti įdomų darbą šioje srityje. „Sicor Biotech“ yra bendrovė, kuri mąsto ir veikia inovatyviai, sugeba puikiai išnaudoti savo sėkmę tolesniems žingsniams – turiu galvoje ir verslo plėtrą, ir mokslinius atradimus, kurie yra pagrindinis mūsų darbo variklis. Man smagu dirbti įmonėje, kuri užsibrėžia ir įgyvendina tokius ambicingus tikslus. Kita vertus, dalis mūsų atradimų ir produkcijos padeda žmonėms įveikti rimtas ligas ar tiesiog žymiai palengvina gyvenimą. Ko gero, todėl šioje bendrovėje dirbu jau beveik penkiolika metų – nuo 1999-ųjų.



Kaip žmogui, kuris nieko nežino apie Jūsų darbą, trumpai jį apibūdintumėte?

Viena mano kolegė labai tiksliai pasakė: mes kuriame konservavimo receptus. Įsivaizduokite obuolį arba kokį kitą iki šiol nežinomą vaisių. Jis šviežias, ką tik nuskintas, ir neišsilaikys iki kitos vasaros. Iš jo reikia išvirti kompotą arba uogienę. Taigi klausimas: kiek įdėti cukraus, vandens, kiek pavirinti? Kaip suprasti, kokie sudedamųjų dalių santykiai ir jų prigimtis lemia, kad konservai „išstovės“? Visa tai ir turime pasakyti mes – žmonės, kuriantys naujų vaisto produktų kompozicijas. Žinoma, mūsų atveju kalba eina ne apie obuolį, o apie baltymus, kurie gydo.



O kaip Jūsų darbe atsiranda naujos idėjos? Kada jos šauna į galvą?

Paprastai geros idėjos atsiranda po to, kai pažvelgi į situaciją kitomis akimis. Dažnai tam reikia sugretinti net du iš pažiūros visai skirtingus dalykus. Be to, man labai svarbu geras darbų organizavimas. Manau, tai pagrindinis faktorius, lemiantis atsparumą aplinkos trikdžiams.



Ar turite savo gyvenimo moto?

„Žinios yra jėga, jėga yra žinios“.

Domantas Zinkevičius (Vyresnysis tyrėjas-biotechnologas)

Domantas Zinkevičius (Vyresnysis tyrėjas-biotechnologas)


BIOTECHNOLOGAS, „UŽAUGĘS“ SU FILGRASTIMU


Domantas Zinkevičius priklauso „Sicor Biotech“ darbuotojų kartai, užaugusiai Vilniaus Gedimino Technikos universitete. Įgijęs bioinžinerijos mokslų magistro laipsnį, perspektyvus specialistas buvo pakviestas užimti „Sicor Biotech“ Kokybės kontrolės sektoriaus analitiko pareigas, vėliau tapo vadovu, dar vėliau – vyresniuoju biotechnologu-tyrėju mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skyriuje. Kai prieš dešimt metų čia prasidėjo D. Zinkevičiaus karjera, vyko intensyvios permainos – buvo rengiamasi gamybai pagal reikalavimus, nustatytus įmonėms, vaistų gamybą vykdančioms Europos Sąjungos erdvėje.





Šiuo metu esate „Sicor Biotech“ mokslo skyriaus vyresnysis biotechnologas-tyrėjas. Kodėl pakeitėte veiklos profilį įmonėje?

Dirbdamas kokybės kontrolės laboratorijoje turėdavau pateikti gamyboje naudojamų žaliavų, paties gamybos proceso ir baltyminės kilmės vaistinių preparatų analizės, atliekamos biologiniais, biocheminiais, fizikocheminiais bei mikrobiologiniais metodais, rezultatus. Tai prisidėjo prie siekio užtikrinti kokybišką ir saugų vaistinį preparatą. Tačiau mane traukė mokslas – norėjau būti ten, kur kuriami procesai. Dairytis toli nereikėjo: įmonėje yra mokslo padalinys. Dabar užsiimu analitinių metodų, kurie ateityje bus taikomi naujų produktų kokybės analizei, kūrimu ir vystymu, stabilių vaistinių formuluočių paieškomis.



Kokie „Sicor Biotech“ projektai Jums asmeniškai buvo įdomiausi, svarbiausi?

Asmeninio profesinio tobulėjimo prasme įdomiausiu laikyčiau vaisto „Tevagrastim“ projektą. Galimybė įsitraukti į šį projektą pasitaikė dar studijuojant universitete, kai baigiamojo magistro darbo tiriamuoju objektu pasirinkau būtent šio vaistinio preparato veikliąją medžiagą – baltymą filgrastimą. Vėliau, pradėjus dirbti įmonėje, filgrastimas „lydėjo“ mane iki pat pastarųjų dienų. Pradėjau nuo šio preparato gamybinių serijų kokybės analizės, vėliau atlikau išsamius molekulės struktūros charakterizavimo darbus mokslo padalinyje, galiausiai dalyvavau rengiant dokumentaciją vaisto registracijos bylai, kol įmonės sukurtas biogenerinis preparatas „Tevagrastim“ 2008 metais buvo sėkmingai įtrauktas į Europos Sąjungos vaistų registrą. Projekto įgyvendinimas pateikė nemažai iššūkių, pareikalavo didelių visų įmonėje dirbančių darbuotojų pastangų, tuo pačiu suteikdamas neįkainojamos patirties.



Gal turite svajonių projektą ar idėją?

Mano profesiniai ateities planai kol kas sietini su mano užimamomis vyresniojo biotechnologo-tyrėjo pareigomis „Sicor Biotech“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros skyriuje. Prisipažinsiu, kad svajonių projektas taip pat egzistuoja, tačiau jis susijęs su asmeniniu gyvenimu. Todėl esu linkęs laikytis principo svajones pasaugoti sau, antraip jos gali neišsipildyti.



Kokių svarbiausių dalykų išmokote atėjęs dirbti į „Sicor Biotech“?

Apibendrinsiu trumpai: tai profesinė praktinė patirtis, žinios ir gebėjimas tai paversti rezultatu. Ne mažiau svarbiais laikau dalykus, susijusius su žmonių santykiais – šioje įmonėje yra puikios sąlygos mokytis tolerancijos, pagarbos, supratimo.



Iš kurių kolegų daugiausiai išmokote, sužinojote?

Sunku būtų išskirti kurį nors vieną kolegą. Mokiausi iš visų, su kuriais teko bendrauti ir dirbti. Svarbiausia – pastebėti gerus, teigiamus dalykus, kuriuos ir verta įsiminti, o tokių atsiranda bendraujant su kiekvienu žmogumi.



Koks mokslinis atradimas, Jūsų nuomone, labiausiai pakeitė žmonijos gyvenimą?

Sudėtingas klausimas, verčiantis susimąstyti ilgėliau. Kas gi galėtų būti ta priežastis, dėl kurios šiandien galime gyventi patogiau, saugiau, sveikiau, o tuo pačiu – ilgiau ir laimingiau, negu, tarkim, žmonės, gyvenę prieš šimtą metų? Mąstau taip: be abejo, atradimas turėtų būti susijęs su medicina, tarkime, penicilino atradimas. Antibakterinio poveikio medžiagos atradimas išties buvo revoliucingas žingsnis medicinos mokslo praktikoje. Tačiau ligų randasi vis naujų, todėl būtina ieškoti naujų gydymo būdų ir priemonių iš anksto užkirsti joms kelią.

Kitas dalykas – medicinos, o ir bet kurios kitos mokslo srities progresas nebūtų toks spartus ir pasiekęs šiandienos lygio be kompiuterio. Kompiuterizacijos pradžia sietina su mikroschemos atradimu, tad ją laikyčiau bene svarbiausiu praeito amžiaus žmonijos pasiekimu. Ir nepamirškime interneto, davusio žmonijai nesuskaičiuojamą galybę elektroninių mokslo, verslo, buities, laisvalaikio ir netgi virtualaus gyvenimo galimybių.