7 patarimai, kai keliaujate kaip slaugytojas

Mintis iškeliauti atostogų, kai jūsų mylimas žmogus serga lėtine liga, gali atrodyti bauginanti. Sužinokite, ką pataria Marc‘as Lawrence‘as keliauti norintiems slaugantiems žmonėms.

„Nenumaldomai artėjant šventinių kelionių laikotarpiui norėčiau pasidalyti keletu vertingų pamokų, kurias išmokau keliaudamas su savo žmona J., kurią slaugau. Prieš keletą metų J. patyrė insultą. Jis pakenkė jos motoriniams judesiams, apribojo gebėjimą kalbėti, lėmė dažną nuovargį ir retsykiais pasireiškiantį šlapimo nelaikymą. Jos liga ir mūsų patirtis yra specifinės, bet tikiuosi, kad ir jūs galėsite pritaikyti šias išmoktas pamokas savo konkrečiai situacijai.

Mūsų kelionių planas buvo pradėti lėtai, keliauti trumpus atstumus, o metų eigoje keliones po truputį ilginti ir sunkinti. Šios kelionės man padėjo suprasti, kokios paramos ir reikmenų mums reikia ir (svarbiausia) kaip tokios kelionės veikia J. emociškai bei fiziškai. Kaip ir bet koks poilsis bei atsigavimas, trumpesnės kelionės padėjo ugdyti J. ištvermę ir leido man išmokti kuo labiau sumažinti mūsų abiejų patiriamą stresą.

Pirmoji mano kaip slaugytojo kelionė

Praėjus maždaug dvejiems metams po insulto išsiruošdavome į pirmąsias dienines keliones ir vis ilgindavome jų trukmę. Pradžioje užtekdavo valandą pasivažinėti automobiliu ir J. visą likusią dieną jausdavosi pavargusi. Tačiau po keleto kelionių bei nuolatinių terapijų ji jau galėjo išbūti 3 valandų ar dar ilgesnėse kelionėse. Galiausiai rengėme keliones su nakvyne ir savaitgaliais, kurias reikėjo kur kas geriau suplanuoti užtikrinant tinkamą apgyvendinimą ir pasiruošimą tokiems dieniniams poreikiams kaip ėjimas į tualetą ir dušą.

Gruodį išsiruošėme į vienos savaitės kelionę po šalį, įskaitant penkių valandų skrydį. Tai buvo nemažai pasitikėjimo pareikalavęs mūsų ištvermės ir išradingumo išbandymas. Kai galiausiai įgavome daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, sugebėjome savaitei nukeliauti į Havajus ir dalyvauti J. mamos šimtmečio jubiliejuje. Tam reikėjo 10 valandų skrydžio su trumpu persėdimu.

Mano kelionių kontrolinis sąrašas

Daugiau keliaudami sukaupėme šiokios tokios patirties, tad noriu pasidalyti savo svarbiausiais patarimais, padėsiančiais išsiruošti į kelionę su lėtine liga sergančiu mylimu žmogumi.

Iš anksto suplanuokite viską, ką tik įmanoma

Kiekviena minutė, skirta išankstiniam kelionės planavimui prieš patvirtinant rezervaciją ir sutariant dėl savo planų su draugais ir šeima, atsipirks su kaupu – keliauti bus maloniau ir pigiau.

Sąrašai yra jūsų draugai! Gerai apgalvokite kelionės tikslą ir atsakykite sau:

• Kiek laiko truks kelionė?
• Kas dar keliaus su mumis?
• Kokios pagalbos mums reikės pasiekus kelionės tikslą?
• Ką reikia pasiimti?

Per vieną iš neseniai vykusių kelionių apsistojome pas gimines, todėl iš anksto užsakiau reikiamų vienkartinių gaminių ir iš karto nusiunčiau juos į mūsų atvykimo vietą, todėl jų nereikėjo gabentis. Jei kelionę jums planuoja kelionių agentas ar šeimos narys, įsitikinkite, kad jis supranta visus jūsų prieinamumo, vaistų, mobilumo ir medicininės pagalbos poreikius.

Kalbėkite su žmonėmis!

Keliones planuoju (beveik) vienas pats. Tą darydamas supratau, kad geriausias būdas išsiaiškinti, kokios paslaugos ir priemonės mums bus prieinamos, yra tiesiog paskambinti ir paklausti. Kai nežinote, skambinkite! Sykį paskambinau į vietinį oro uostą ir sužinojau, kad automobilį, pažymėtą neįgaliojo ženklu, galima statyti šalia terminalo esančioje trumpalaikio stovėjimo aikštelėje mokant tik ilgalaikio stovėjimo įkainį.

Įsitikinkite, kad gyvenamoji vieta tinkama neįgaliesiems

Sunkiausia keliaujant daryti rezervacijas, kai būtina atsižvelgti į jūsų mylimo žmogaus ligos diktuojamus poreikius. J. keliauja su neįgaliojo vežimėliu, todėl turint tai galvoje reikia atidžiai įvertinti kiekvieną kelionės aspektą. Be kita ko, reikia apgalvoti, kaip nusigauti iki oro uosto, kaip pasiekti vartus ir kaip patekti į lėktuvą.

Gali kilti iššūkių ir bandant užsakyti neįgaliesiems pritaikytus viešbučių kambarius. Tokios frazės kaip „pritaikyta neįgaliesiems“ vartojamos nenuosekliai. Dėl tokių neaiškumų nustojau rezervuoti viešbučio kambarius internetu ar skambindamas pasauliniais rezervacijų numeriais. Reikia skambinti tiesiai į viešbutį ir įsitikinti, kad „neįgaliesiems pritaikytame“ vonios kambaryje tikrai yra dušas, į kurį galima įvažiuoti vežimėliu ir kuriame yra vieta atsisėsti.

Svarbus gali būti net lovos aukštis. Kartą buvome apsistoję neįgaliesiems pritaikytame viešbučio kambaryje, kur lova buvo tokia aukšta, kad ant jos būtų buvę sunku užsiropšti net sveikam žmogui.

Iš anksto panagrinėkite ir visus restoranus, pramogas bei kitas vietas, kurias ketinate aplankyti keliaudami – bus dar mažiau nerimo ir sutaupysite dar daugiau laiko. Restoranuose ne visada yra neįgaliesiems pritaikyti įėjimai ar tualetai. Negana to, tarpai tarp staliukų kartais būna tokie, kad savo staliuką galima pasiekti tik apvažiavus aplink kitus staliukus.

Turėkite visus reikiamus dokumentus

Šiandieniame skaitmeniniame pasaulyje vis tiek protinga dėl visa ko pasiimti seną gerą popierių. Rekomenduoju atsispausdinti įlaipinimo dokumentus ir, jei įmanoma, turėti vaistų receptų kopijas. Be to, nešiojuosi į piniginę telpantį lapelį su J. vardu ir pavarde, kontaktine informacija skubiais atvejais, vaistų sąrašu ir jos gydytojų kontaktine informacija. Būtinai patikrinkite, ar pasiėmėte tinkamą pasą, vairuotojo teises, neįgaliojo ženklelį, medicininio draudimo kortelę ir informaciją oro uosto apsaugai, jei reikėtų padaryti išimtį dėl vaistų ar medicininių priemonių.

Pasiruoškite skubiems atvejams

Taip pat svarbu paklausti oro linijų ar viešbučio, kaip geriausia evakuotis, jei būtų avarinis atvejis. Kartą pirmąją naktį 4-ame viešbučio aukšte išgirdome priešgaisrinę signalizaciją. Vieši pranešimai skelbė, kad reikia evakuotis iš pastato laiptais, o ne liftu. Nežinojau, kaip geriau elgtis, o skambant signalizacijai negalėjau susisiekti su registratūra. Ačiū Dievui, greitai buvo paskelbta, kad pavojaus nėra, todėl problema išsisprendė. Po to paklausiau registratūroje, ką būčiau turėjęs daryti, ir jie sakė, kad skambant priešgaisrinei signalizacijai centrinis liftas vis tiek veiktų ir kad mums reikėjo evakuotis iš pastato per jį.

Lėktuve paklausiau skrydžio palydovo, ką mums reikėtų daryti avariniu atveju. Jis atsakė, kad skrydžio palydovai žino neįgaliųjų keleivių vietas ir yra apmokyti nugabenti juos iki išėjimo. J. yra smulki, tad ją vežioti gal ir nėra sunku, bet siūlyčiau gauti vietą arčiau išėjimo, kad reikėtų kuo mažiau pastangų.

Apsvarstykite galimybę keliauti su pagalbininku

Keliauti sudėtinga net geriausiomis aplinkybėmis. Kelionė su žmogumi, kuriam reikalinga speciali priežiūra, tikrai kelia daug iššūkių, bet juos galite palengvinti pasitelkę sveiką nuovoką ir nebijodami paprašyti pagalbos.

Jeigu galite, paprašykite, kad kas nors keliautų kartu, – giminaitis, pagalbininkas ar draugas labai padės. Abiejose ilgosiose kelionėse prie mūsų prisidėjo mano sesuo: ji padėjo su logistika, prižiūrėjo mūsų dukrą ir retsykiais leisdavo man atsikvėpti.

Sveika nuovoka visada laimi

Visada pasirūpinu, kad žmonės, pas kuriuos lankomės, žinotų apie J. poreikius. Niekada nemanykite, kad žmonės savaime žinos, kaip jums padėti. Ir skirkite laiko atsigauti. Jei pajuntu, kad veikla nuvargino, grįžtu į viešbutį. Gera jūsų ir jūsų mylimo žmogaus savijauta yra visų svarbiausia.

Galiausiai, neskubėkite ir mėgaukitės. Stenkitės gyventi šia akimirka ir džiaugtis potyriais. Leiskite, kad kiti jums padėtų. Naudokitės bet kokiomis jums taikomomis paslaugomis ir nuolaidomis. Nepamirškite – tai jūsų šansas įrodyti, kad jūsų gyvenimas nesustojo, kad ir toliau galite kurti naujus mielus prisiminimus. Saugių kelionių!“

 

LA/TV/20/0019 2020 m. liepa