Migrena – kaip ją atpažinti ir ar įmanoma kontroliuoti?

Migrena yra paslaptinga bei varginanti neurologinė liga. Ne paslaptis , kad šios ligos simptomai moterims pasireiškia net tris kartus dažniau nei vyrams. Nors oficiali statistika rodo, kad dažniausiai migrena taikosi į 20-50 metų amžiaus žmones, tačiau liga gali prasidėti ne tik ankstyvoje paauglystėje, bet ir vaikystėje. Migreniniai galvos skausmai gali tapti sunkiai pakeliama našta, todėl labai svarbu išmokti atskirti šios varginančios ligos sukeliamus galvos skausmus nuo įprastų galvos skausmų.

Galvos skausmas yra gana dažnas reiškinys, nuo kurio kenčia dauguma žmonių. Paprasto galvos skausmo pasireiškimui įtaką gali daryti patys įvairiausi veiksniai. Dažniausiai tai būna stresas, nuovargis, miego trūkumas ar nepakankamas skysčių vartojimas. Tokio pobūdžio galvos skausmą suvaldyti yra gana paprasta tiek skausmą malšinančiais vaistiniais preparatais, tiek ir pakoreguojant asmeninį gyvenimo būdą. Tuo tarpu migreniniai galvos skausmai įprastai pasireiškia kartu su papildomais simptomais, kurie ir padeda diagnozuoti šią ligą. Gydytoja neurologė K. Ryliškienė teigia, jog migrenos diagnozė yra patvirtinama remiantis tarptautiniais galvos skausmo klasifikacijos kriterijais. Šie kriterijai aiškiai apibrėžia galvos skausmo trukmę, stiprumą ir konkrečius lydinčius simptomus, kurie ir padeda diagnozuoti ligą.

Migrenos priepuolio metu net įprasta kasdienė fizinė veikla, pavyzdžiui, lipimas laiptais ar spartesnis ėjimas gali sustiprinti galvos skausmą bei pabloginti esamą situaciją. Stiprus skausmas riboja ne tik fizinę, bet ir protinę veiklą, verčia ieškoti ramybės, tamsos, tylos. Dėl nenuspėjamai pasikartojančių, blogai valdomų migrenos priepuolių pacientus neretai kamuoja ir nerimas. 

Pagrindiniai migrenos simptomai:

• Priepuoliais pasireiškiantys galvos skausmai, kurių trukmė gali svyruoti nuo 4 iki 72 valandų.
• Intensyvus, dažniausiai vienoje galvos pusėje pasireiškiantis pulsuojantis skausmas.
• Galvos skausmo priepuolio metu gali pasireikšti pykinimas ar net vėmimas.
• Atsiradęs jautrumas kvapams, garsams ar šviesai.
• Skausmą stiprina įprastinis fizinis aktyvumas.
• Migrenos auros metu prieš galvos skausmą ar jam prasidėjus gali atsirasti mirgėjimas, išplaukęs, neryškus matymas, aptirpti kuri nors ranka, veidas apie burną, liežuvis, sutrikti kalba.

Migrenos diagnozavimas

Gyd. K. Ryliškienė pabrėžia, jog migrena pacientui yra diagnozuojama tuomet, kai pacientą kamuoja intensyvūs galvos skausmai kartu su lydinčiais simptomais, o kitų galvos skausmą sukeliančių priežasčių nustatyti nepavyksta. Tai reiškia, jog įprastai pacientą konsultuojantis specialistas turi žinoti kokius klausimus pacientui būtina užduoti ir suprasti, kokie atsakymai gali reikšti patvirtintą migrenos diagnozę. Žinoma, pacientas gydytojui turėtų būti atviras ir į užduotus klausimus atsakyti nuoširdžiai bei tiksliai.

Pasireiškus pasikartojantiems galvos skausmams ar kitiems nurodytiems simptomams, specialistai ragina kreiptis pagalbos į gydytojus. Diagnozuoti migreną bei paskirti individualų gydymą dažniausiai gali ir šeimos gydytojas, tačiau sunkesniais atvejais reiktų kreiptis ir į gydytoją neurologą. 

Apsilankykite Rūpinamės sveikata internetiniame puslapyje ir sužinokite daugiau apie migreną bei kitas lėtines ligas.

Teva kuriami vaistai padeda gydyti daugiau nei 200 milijonus žmonių visame pasaulyje. Mes žinome, jog už kiekvieno paciento slypi istorija. Šie iššūkiai mus įkvepia ieškoti sprendimų, padedančių kovoti su sveikatos problemomis. Mes taip pat žinome, jog lėtinės ligos, viena ar kita prasme, įtakoja pacientų gyvenimo kokybę. Būtent todėl ir sukūrėme Rūpinamės sveikata – vietą, kurioje rasite daugybę naudingos informacijos apie šias ligas, pacientų istorijas bei dar daugiau. Čia taip pat rasite naudingų patarimų, kurie padės jums išvengti sveikatos problemų bei su jomis kovoti.

FRE-LT-NP-00018