Visame pasaulyje dėl padirbtų vaistų prekybos kasmet miršta tūkstančiai žmonių. Dar daugiau lieka paralyžiuoti arba kenčia nuo sunkių sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl padirbtų preparatų, kurie gali būti užkrėsti arba pasibaigusio galiojimo, vartojimo2.

Vienydamasi į kovą su vaistų klastojimu, Teva pagamino perversmą sukėlusį dvimatį brūkšninį kodą, kuris gali reikšti pabaigą pavojingiems padirbtiems vaistams. Bendrovė, išleidusi daugiau nei 100 mln. dolerių, sukūrė naują serijos žymėjimo metodą, užtikrinantį preparatų autentiškumą. Taigi mažmenininkai ir vartotojai galės pasitikėti vaisto tikrumu, o nusikaltėliai nebeturės galimybės glemžtis neteisėto pelno.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) apskaičiavo, kad pajamos iš suklastotų vaistų siekia maždaug 220 mlrd. dolerių – 10–15 procentų pasaulinės farmacijos prekybos3. Jie gali būti parduodami juodojoje rinkoje, internete. Buvo atvejų, kai padirbti vaistai buvo išduodami pacientams kaip receptiniai preparatai.

Kadangi padirbtų vaistų vartojimas visame pasaulyje didėja, Teva apsunkino savo vaistų padirbimą naudodama dvimatį brūkšninį kodą su atitinkamu pasauliniu atsekamumo identifikaciniu numeriu 326 pakavimo linijose. Kaip geriausiai panaudoti naujuosius brūkšninius kodus, Teva planuoja su programos vadove Galit Meyran, kuri vadovauja serializacijos projektui nuo 2015 metų.

G. Meyran tiki, jog dėl šio brūkšninio kodo pacientai gali pasitikėti preparatu, kurį vartoja: "Šis mažas brūkšninis kodas turi didžiulę įtaką mūsų pacientų sveikatai ir atitinka mūsų prekės ženklo pažadą. Vartotojas gali būti tikras, kad įgyja autentišką preparatą ir kad niekas nebando jam parduoti suklastoto vaisto".

Farmacijos pramonė jau seniai pabrėžė atsekamumo svarbą kovojant su klastojimu, tačiau tai neatgrasė nusikaltėlių nuo padirbtų vaistų gamybos ir prekybos. Klastotojai padirbinėja visų rūšių preparatus, nuo vaistų nuo AIDS iki tablečių nuo maliarijos. PSO apskaičiavo, jog 1 iš 10 medicininių preparatų mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse neatitinka standartų arba yra suklastotas4.

G. Meyran projekte dirbo su šimtais darbuotojų 38 Teva gamybos įmonėse visame pasaulyje. Ji sako: "Mes nesustabdėme Teva preparatų gamybos ir tiekimo rinkai. Imamės visų priemonių, kad pacientai ir farmacininkai galėtų būti tikri, jog vaistas, kurį jie laiko rankose, yra autentiškas Teva preparatas."

Pastaraisiais metais Teva bendradarbiauja su vyriausybėmis ir muitinės institucijomis visame pasaulyje, kad sustabdytų suklastotų vaistų tiekimą. Po to, kai 2013 metais pacientas Vokietijoje kreipėsi į Teva pastebėjęs rašybos klaidų ant vaisto pakuotės, bendrovė padėjo atskleisti sudėtingą vaistų klastojimo operaciją. Teva įsigijo šio įtartino produkto ir, ištyrusi savo laboratorijose, nustatė, kad, nors preparate buvo tikrų farmacinių sudėtinių dalių, jis nebuvo pagamintas Teva, kaip buvo nurodyta.

Kovodama su augančia suklastotų vaistų grėsme ir siekdama atitikti reglamentavimo pokyčius, Teva pakeis milijardų kasmet pagaminamų tablečių ir kapsulių pakuotes, kad įdiegtų naująjį brūkšninį kodą. Tai pirmas kartas bendrovėje Teva, kai projektą vykdo tiek daug įvairių departamentų, dirbančių tiek su pasaulinėmis, tiek su vietinėmis komandomis visoje planetoje.

G. Meyran, buvusi IT rizikos pareigūnė, Teva dirbanti šešerius metus, sako, jog projektas yra daugybės metų dešimčių departamentų bendradarbiavimo rezultatas: "Projekte dalyvauja tikrąja žodžio prasme pasaulinė komanda, įskaitant apipavidalinimo, pirkimų, tiekimo, pakavimo grandinės darbuotojus ir daugybę pasaulinių vadovų."

Anot jos, tai didžiulė pasaulinė bendrovės programa, kuri paveiks kiekvieną jos verslo sritį. Kad tiek daug skirtingų padalinių dirba kartu, dalydamiesi žiniomis, yra didelis pasiekimas.

G. Meyran sako: "Kaip filharmonijos orkestre, visi muzikantai turi dirbti koordinuotai ir tobulai tiksliai, kad kūrinys skambėtų aiškiai ir gražiai. Tai buvo iššūkis ir aš didžiuojuosi komanda, kuri tai įgyvendino."

Anksčiau suklastotų vaistų vartojimas pramoninėse šalyse, tokiose kaip JAV ar Vakarų Europos šalys, nebuvo labai paplitęs, tačiau daugybė vartotojų šiuo metu pigesnių vaistų ieško internetu, todėl suklastotų vaistų galima aptikti visame pasaulyje. PSO mano, jog Afrikoje ir kai kuriose Azijos ir Lotynų Amerikos dalyse suklastotų vaistų dalis gali sudaryti 20–30 procentų vaistų rinkos5. Dažnai nuo suklastotų vaistų nukenčia trečiojo pasaulio šalių gyventojai, bet jų aptinkama ir griežtai reguliuojamose JAV ir ES rinkose.

Kovodama su didžiule žala, kurią padaro suklastotų vaistų vartojimas, JAV maisto ir vaistų administracija (Food and Drug Administration – FDA) 2014 m. pristatė planus priimti taisykles, pagal kurias nuo 2018 metų lapkričio visos sandarios pakuotės turės būti su serijos numeriu. Europos Sąjunga (ES) pasekė pavyzdžiu ir pradėjo serializaciją 2019 m. vasario mėnesį. O Rusijos Federacija planuoja įgyvendinti panašią taisyklę 2020 metų sausį.

__________________________________________________________________________________________
Peržiūrėti šaltinį:

[1] Šaltinis: https://www.strategyand.pwc.com/reports/counterfeit-pharmaceuticals
[2] Šaltinis: https://www.economist.com/node/21564546
[3] Šaltinis: http://www.who.int/bulletin/volumes/88/4/10-020410/en/
[4] Šaltinis: http://www.who.int/bulletin/volumes/88/4/10-020410/en/
[5] Šaltinis: http://www.who.int/medicines/regulation/ssffc/publications/gsms-report-sf/en/