Lithuania Rūpinamės sveikata
Getty Images / ferrantraite

9 patarimai, kaip išlikti aktyviam sergant vėžiu ir pasveikus

Nuo nepakenčiamų kūno kultūros pamokų iki vis besikartojančių antraščių spaudoje mums visą gyvenimą primena, kad bent 30 minučių per dieną reikia skirti mankštai. Puikiai žinome, kad fizinis aktyvumas ir sveikatą, ir savijautą teigiamai veikia įvairiausiais aspektais.

Bet kaip gyventi aktyviai išgirdus vėžio diagnozę? 

Daugelis vėžiu sergančių žmonių žino, kad turėtų būti aktyvūs. Bet mums dažnai pristinga idėjų, kaip tai daryti! Ypač tuo atveju, jeigu jūsų gyvenimo būdas nejudrus, ir nesate tikri, kokios veiklos galimos, o kokios netinkamos. O išgyvenant varginantį gydymą ir kovojant su liga nebe taip paprasta išsitraukti senus sportbačius ir pabėgėti penkis kilometrus.

Tiesą pasakius, daugeliui išgirdusiųjų vėžio diagnozę aktyvumas atsiduria paskutinėje vietoje. Mes tiesiog stengiamės išgyventi.

Tad kokia mankštos nauda?

Aktyvumas teikia keleriopą naudą, ypač tiems, kurie kovoja su vėžiu arba jau įveikė šią ligą. Pavyzdžiui, „Canadian Medical Association Journal“ paskelbtos apžvalgos duomenimis, krūties vėžio atveju mankšta sumažina ligos atsinaujinimo riziką. Sergant kito tipo vėžiu mankšta gali sumažinti arba padėti suvaldyti šalutinį gydymo poveikį, kaip antai nuovargį, svorio didėjimą, osteoporozę ir limfedemą. Be to, ilgainiui ji apskritai sustiprina sveikatą.

Medicinos specialistai plačiai kalba apie tai, kad vėžys smarkiai paveikia ir psichikos sveikatą (šis poveikis sergantiesiems vėžiu puikiai žinomas). „American Cancer Society“ atliktas tyrimas atskleidė, kad vienas iš keturių vėžiu sergančių žmonių susiduria su klinikine depresija (gydymo metu arba jam pasibaigus). Žinoma, mankšta nėra panacėja, bet įrodyta, kad ji padeda pasijusti geriau. „Harvard T.H. Chan School of Public Health“ neseniai atlikto tyrimo duomenimis, per dieną 15 minučių skyrus bėgiojimui arba 1 valandą vaikščiojimui, gilios depresijos rizika sumažėja 26 %. 

Ką sužinojau apie nuovargį ir kritiką

Neseniai manęs paklausė, kaip sugebu užsiimti fizine veikla, kai jaučiu bendrą nuovargį. Na, kartais tikrai atrodo, kad nesugebu. Įveikus ligą, mankšta tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Vis dėlto turiu būti itin atsargi, nes mane vis dar kamuoja po vėžio dažnai jaučiamas nuovargis. Bet supratau – ir kasdienybė tai nuolat primena – kad nuovargis tiesiog yra proceso dalis.

Kaip ir dauguma sergančiųjų vėžiu ir jau pasveikusiųjų, privalau su nuovargiu tvarkytis išmintingai. Metų pradžioje ruošiausi pusmaratoniui per Londono karališkuosius parkus ir kelionei pėsčiomis Himalajuose (beje, įveikiau abi trasas). Įpusėjus treniruotėms rimtai svarsčiau šiuos užmojus mesti. Intensyvios treniruotės paveikė organizmą. Nuovargis tapo ne menkesniu iššūkiu negu pats pusmaratonis ir kelionė pėsčiomis. 

Kartais persistengdavau ir galiausiai visą sekmadienį prasivartydavau lovoje. Bet vėžys mane labai aiškiai išmokė, kad neprivalau viską padaryti čia ir dabar. Treniruojantis dažnu atveju svarbiausia būdavo tiesiog bėgti, kad suktųsi įveiktų kilometrų skaitliukas. O naktį galima išmiegoti nors ir 12 valandų, jeigu to reikalauja kūnas.

Supratau, kad aš esu tas vienintelis žmogus, kuris mane teisia už tai, jog „per lėtai“ bėgu, neįveikiu „pakankamo“ atstumo, „per ilgai“ miegu ar esu „ne tokia gera“ žmona, draugė, dukra ar darbuotoja. 

9 patarimai, kaip pradėti gyventi aktyviau išgirdusiesiems vėžio diagnozę

Nėra bendrų rekomendacijų, kaip mankštintis išgirdusiesiems vėžio diagnozę, todėl gali būti sunku pradėti. Vis dėlto keli tyrimai atskleidė, kad vėžiu sergantiems ar pasveikusiems žmonėms užsiimti mankšta yra saugu, įmanoma ir naudinga. 

„Cancer Research“ pateikiama informacija: „Gydytojai apskritai rekomenduoja penkias dienas per savaitę ne mažiau kaip 30 minučių skirti vidutinio intensyvumo veiklai, pavyzdžiui, vaikščiojimui. Toks aktyvumas tinka net ir gydymo laikotarpiu. Tačiau kiekvienas žmogus yra unikalus. Reikia rinktis būtent jums tinkamus pratimus ir atsižvelgti į bendrą fizinio pasirengimo lygį, diagnozę ir kitus veiksnius, galinčius turėti įtakos saugumui.

Tad nuo ko pradėti? Jeigu esate nusiteikę, tikrai galite pradėti mankštintis. Tik prieš tai pasitarkite su gydytoju. Mankštos dažnis ir intensyvumas priklauso nuo bendros fizinės formos ir jūsų savijautos konkrečią dieną. Tad pasitikėkite savimi ir nepersistenkite.

Kaip sergant vėžiu ar pasveikus pasiekti ir išlaikyti gerą formą? Ilgai domėjausi šia tema. Štai kelios išvados:

  • Įvertinkite savo galimybes, susitaikykite su jomis ir siekite kuo daugiau jų neperžengdami. Jūsų galimybės keisis, nes tapsite tvirtesni ir greitesni. Pasitaikys ir suklupti. Bet to nereikia gėdytis. 

  • Būkite atlaidūs patys sau. Kai kuriuos dalykus atlikti gali būti sunkiau negu anksčiau. Tai normalu. Nuveikti šį tą yra geriau nei nenuveikti nieko. Būkite kantrūs.

  • Kreipkitės pagalbos į specialistus. Jūsų sveikatos priežiūros komanda tikrai pateiks puikių patarimų. Daugelyje šalių yra organizacijų, dirbančių su žmonėmis, siekiančiais atgauti jėgas, tvirtumą ir fizinę formą (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje veikia trečią ir ketvirtą dešimtį einantiems žmonėms skirta „Trekstock“). Susiraskite labdaros ar paramos organizaciją, kuri atitiktų jūsų poreikius.

  • Planuokite ne tik fizinę veiklą ir darbus, bet ir poilsį. Galbūt ne visuomet prireiks pailsėti, bet būtinai pasilikite sau tokią galimybę.

  • Bene greičiausias būdas mesti mankštintis yra persitempti. Persistengę galite ne tik susižeisti, bet ir išsekti arba prarasti norą sportuoti toliau. Tad mankštintis pradėkite pamažu.
  • Sakau iš patirties. Neužsimokite iš karto nuveikti visko. Pirmam gyvenime pusmaratoniui ir sudėtingai kelionei Indijos kalnuose pasirinkti tą patį mėnesį turbūt nėra sumaniausias sprendimas.

  • Geriausia sportinė veikla yra ta, kuri jums nuoširdžiai patinka. Vieniems patinka bėgioti (aš TIKRAI nepriklausau šiai žmonių grupei), o kiti su užsidegimu vaikšto į kassavaitines šokių treniruotes. Man labiausiai patinka plaukimas. Kuo šaltesnis vanduo, tuo geriau. Todėl, kai jaučiuosi gerai, traukiu būtent į baseiną.

  • Jeigu mėgstate lankyti sporto užsiėmimus, treneriui papasakokite apie gydymą ir savo galimybes. Bendravimas su jogos mokytoja buvo viena geriausių ir svarbiausių patirčių pradėjus stiprinti kūną.

  • Sportuokite tada, kai turite daugiausia energijos. Nuovargis gali apimti labai netikėtai, ypač nuo gydymo prabėgus mažai lako. Jeigu jaučiatės gerai, leiskitės į ilgesnę kelionę iki parduotuvės arba eikite paplaukioti (nebent šiuo metu jums būtų taikomas gydymas ir medikai draustų sportuoti). 

 

Šaltiniai:


NPS-LT-NP-00011, 2021 m. kovas

Man šis straipsnis pasirodė:

Pasidalinkite šiuo puslapiu: