Lithuania Rūpinamės sveikata
Shutterstock

Nerimas ir depresija sergant širdies ir kraujagyslių ligomis – priežastys, dėl kurių sveikstame lėčiau

Moksliniai tyrimai rodo, kad išeminę širdies ligą, padidintą kraujospūdį turintys pacientai gali jausti nerimą ir depresiją, o tai gali sąlygoti sumažėjusią motyvaciją, blogesnį režimo laikymąsi ir blogesnę prognozę[1]. Depresija ir nerimas yra du dažniausiai pasitaikantys sutrikimai, nustatomi širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims[2]. Maždaug 30 proc. pacientų, kurie buvo hospitalizuoti dėl ūminio miokardo infarkto, nustatyti depresijos simptomai, iš kurių 15-20 proc. pacientų sirgo sunkia depresija[3]. Moterys, sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis, jaučia didesnį psichologinį stresą nei vyrai. Įtarti, kad psichinė sveikata nėra gera, gali padėti tokių  požymių, kaip baimės jausmas, padidėjęs dirglumas, nerimastingumas dėl smulkmenų, nesugebėjimas atsipalaiduoti ar sumažėjusi dėmesio koncentracija. Nerimas gali sukelti ir  somatinius simptomus, tokius kaip  galvos skausmas ar svaigimas, pasunkėjęs mąstymas, burnos sausumas, „gumulas“ gerklėje, smaugimo jausmas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, mirties dėl uždusimo baimė, krūtinės skausmas, širdies plakimas ir  pan. Beje, tiek depresija, tiek nerimas, jaučiami po persirgto miokardo infarkto yra susiję su padidėjusia rizika atsirasti pakartotiniam širdies įvykiui.

Baimės ir nerimo priežastys, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis

Efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų gydymas siejamas su  paciento gyvenimo būdo pasikeitimais ir  reguliariu vaistų vartojimu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog šie pokyčiai yra įgyvendinami paprastai, tačiau dažnas netrukus susiduria su pirmaisiais sunkumais. Mintys, jog su diagnozuota liga gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą kartais lemia motyvacijos trūkumą ar net sukelia depresiją.  Apklausos duomenys rodo, jog dėl ligos diagnozės didelę psichologinę įtampą jaučiantys pacientai  yra kur kas labiau linkę nesilaikyti pateiktų gydytojo rekomendacijų. Lėtinių ligų gydymo procesas dažniausiai yra paremtas sveikos gyvensenos principų laikymusi bei, žinoma, reguliariu gydytojo paskirtų vaistų vartojimu. Būtent pastarasis gyvenimo pokytis įprastai yra kiek sunkiau įgyvendinamas dėl paprastos priežasties – baimės tapti priklausomiems nuo vaistų. Medikai ramina, jog teisingas vaistų vartojimas bei gydytojo priežiūra yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys ne tik pačios ligos, tačiau ir organizmo tolerancijos vaistams kontrolę.

Psichologinė pusiausvyra yra prioritetas

Vieniems pacientams lėtinės ligos diagnozės išprovokuota depresija atsiranda akimirksniu, tuo tarpu kitiems išsivysto tik laikui bėgant. Tačiau nepriklausomai nuo jos atsiradimo laiko, depresija abiem atvejais veikia kaip sunkinanti aplinkybė gydymo proceso atžvilgiu. Tyrimai parodė, kad pacientai turintys padidintą kraujospūdį ir depresiją turi 4 kartus aukštesnę riziką pasireikšti širdies smūgiui[4]. Nors negatyvios mintys aplanko tikrai ne visus pacientus, tačiau tokių atvejų tikrai pasitaiko. Specialistai teigia, jog tokia paciento reakcija į išgirstą ligos diagnozę yra laikoma normaliu reiškiniu, su kuriuo kovoti yra būtina. Pacientui svarbu padėti suprasti, jog gyvenimas su lėtine liga toli gražu nėra nuosprendis. Daugybė jį supančių artimųjų bei specialistų yra pasiruošę suteikti visapusišką pagalbą, padėsiančią ženkliai sumažinti esamą psichologinę naštą. Medikai džiaugiasi, jog pagalbos paieškos dažniausiai duoda vaisių ir pacientui pavyksta išlaikyti šaltą protą, o ir gydytojo rekomendacijų laikymasis tampa prioritetu.

Galimybė dalintis patirtimi – tikslingas judėjimas bendro tikslo link

Paciento psichologinė būsena daro didelę įtaką bendram ligos gydymo procesui, todėl ja rūpintis yra būtina. Medicinos specialistai pastebi, jog pastaruoju metu viešai dalintis savo patirtimi yra linkę ir jau ilgametę ligos patirtį turintys pacientai. Ligos naujokams tai yra puikus būdas pasisemti patirties bei įgauti vidinės ramybės, kuri, be jokio abejonės, yra viena iš pagrindinių priežasčių, suteikiančių gydymo procesui papildomo efektyvumo. Socialiniuose tinkluose bei bendroje interneto erdvėje besikuriančios pacientų bendruomenės taip pat yra linkusios dalintis ne tik patirtimis, tačiau ir patarimais. Žinomos vaistų gamintojos „Teva“ iniciatyva įkurta erdvė „Rūpinamės sveikata“ – vieta, kurioje pacientai dalinasi savo patirtimi bei išgyvenimais.

 Gali pasirodyti, jog toks pacientų bendruomenių aktyvumas yra puikus būdas ieškoti informacijos, tačiau nevertėtų pamiršti, jog kiekvienas ligos atvejis yra individualus, todėl patikimiausiu informacijos šaltiniu išlieka konsultuojantis gydytojas.

Teva kuriami vaistai padeda gydyti daugiau nei 200 milijonus žmonių visame pasaulyje. Mes žinome, jog už kiekvieno paciento slypi istorija. Šie iššūkiai mus įkvepia rasti sprendimus, padedančius kovoti su sveikatos problemomis. Mes taip pat žinome, jog lėtinės ligos daro įtaką pacientų gyvenimui viena ar kita prasme. Būtent todėl ir sukūrėme Rūpinamės Sveikata – svetainę, kurioje rasite daugybę naudingos informacijos apie šias ligas, pacientų istorijas bei dar daugiau. Čia taip pat rasite naudingų patarimų, kurie padės jums išvengti sveikatos problemų bei su jomis kovoti.

Apsilankykite Rūpinamės sveikata internetiniame puslapyje ir sužinokite daugiau apie širdies bei kitas lėtines ligas.

Pasidalinti savo patirtimi  bei rasti naudingos informacijos galite ir socialinėje paskyroje: Rūpinamės sveikata | Facebook

 

[1] Zhang L, Zhang L, Wang J, Ding F, Zhang S. Community health service center-based cardiac rehabilitation in patients with coronary heart disease: a prospective study. J BMC Health Services Research 2017;17:128. doi: 10.1186/s12913-017-2036-3.

[2] Seldenrijk A, Vogelzangs N, Batelaan NM, Wieman I, van Schaik DJ, Penninx BJ. Depression, anxiety and 6-year risk of cardiovascular disease. Journal of Psychosomatic Research 2015;78(2):123-129. doi: 10.1016/j.jpsychores.2014.10.007.

[3] Myers V, Gerber Y, Benyamini Y, Goldbourt U, Drory Y. Post-myocardial infarction depression: increased hospital admissions and reduced adoption of secondary prevention measures — a longitudinal study. Journal of Psychosomatic Research 2012;72(1):5-10. doi: 10.1016/j.jpsychores.2011.09.009.

[4] https://consumer.healthday.com/encyclopedia/depression-12/depression-news-176/depression-and-high-blood-pressure-644943.html

 NPL-LT-NP-00010

Man šis straipsnis pasirodė:

Pasidalinkite šiuo puslapiu: