Kaip cukrinis diabetas gali paveikti jūsų širdies darbą

Getty images/ Ijubaphoto

Ar įmanoma kokybiškai gyventi sergant širdies nepakankamumu ir antrojo tipo cukriniu diabetu? Taip, sako Robas Obey‘us, – jei tik žinote apie abi problemas ir jas tinkamai kontroliuojate.

Ar įmanoma kokybiškai gyventi sergant širdies nepakankamumu ir antrojo tipo cukriniu diabetu? Taip, sako Robas Obey‘us, – jei tik žinote apie abi problemas ir jas tinkamai kontroliuojate.

Prieš šešias savaites, nuo pirminės širdies nepakankamumo diagnozės prabėgus daugeliui metų, Robui pasireiškė keli nerimą keliantys cukrinio diabeto simptomai. Visų pirma – nenumaldomas troškulys ir išsausėjusi burna. Šiuos požymius lydėjo pilvo skausmai ir siaubingas nuovargis. Be to, Robas pradėjo nebejausti rankų ir kojų pirštų.

Dabar jis jaučiasi žymiai geriau. Skaitytojams Robas pasakoja apie įspėjamuosius požymius ir gyvenimą stengiantis sukontroliuoti dvi skirtingas ligas.

Kai išgirdau antrojo tipo cukrinio diabeto diagnozę, apie šią ligą žinojau labai mažai. Mano žinios apsiribojo dviem faktais: 1) kad diabetikai turi stebėti suvartojamo cukraus kiekį, 2) kad kai kuriems jų tenka atlikti insulino injekcijas.

O tada, prieš šešias savaites, aš smarkiai susirgau. Niekaip negalėjau suprasti, kas man negerai. Porą dienų užsiėmiau savigyda, o galiausiai netekęs vilties paskambinau šeimos gydytojui. Jis mane išklausė ir užregistravo skubiems kraujo tyrimams. Po 48 valandų išgirdau dar vieną – antrojo tipo cukrinio diabeto – diagnozę ir gavau dar vieną sąrašą vaistų.

Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad vaistai veikia. Liga turėjo ir tam tikrų teigiamų aspektų, kurių tikrai nesitikėjau, – apie juos papasakosiu vėliau.

Jeigu jau skaitėte kitus mano straipsnius, galbūt pamenate, kad sergu ir širdies nepakankamumu. Tokia situacija ir įkvėpė parašyti apie gyvenimą sergant antrojo tipo cukriniu diabetu ir širdies nepakankamumu. Ar tarp šių ligų yra ryšys? Kaip prižiūrėti savo sveikatą? Ar sergantys viena iš šių ligų labiau linkę ir į antrąją?

Kyla labai daug klausimų, o aš mėgstu gilintis, tad atsakymų paieškoms skyriau ne vieną valandą. Visų pirma trumpai išsiaiškinkime, kas yra cukrinis diabetas.

Pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas: kuo jie skiriasi?

Cukriniu diabetu vadinamas sutrikimas, dėl kurio cukraus lygis kraujyje tampa per aukštas. Tai susiję su insulinu – hormonu, gaminamu kasoje. Įsivaizduokite, kad jūsų kasa nepagamina pakankamai insulino (arba išvis jo negamina). Tokiu atveju gliukozės lygis kraujyje tampa nekontroliuojamas.

Žinoma, pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas turi daug panašumų. Žmonės kartais šiuos sutrikimus sumaišo.

Pirmojo tipo cukrinis diabetas daug retesnis negu antrojo. Negydomi ir nereguliuojami abu sutrikimai gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų, tačiau pirmojo tipo cukrinis diabetas sudaro tik 10 % visų cukrinio diabeto atvejų Jungtinėje Karalystėje.

Pirmojo tipo cukrinis diabetas dažniausiai išsivysto vaikystėje ar paauglystėje, nors tai gali nutikti ir bet kuriam jaunesniam kaip keturiasdešimties metų žmogui. Jo priežastys nėra aiškios, bet kai kurie mokslininkai mano, kad šį sutrikimą gali lemti genetika.

Pirmojo tipo cukrinis diabetas išsivysto tada, kai kasa negali pagaminti insulino. O štai sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, organizmas insuliną gaminti gali, tačiau jo nepakanka arba kokybė nėra tinkama funkcijai atlikti.

Nors, kaip minėjau, pirmojo tipo cukrinio diabeto priežastys vis dar neaiškios, bet gydytojai yra įsitikinę, kad šis sutrikimas nėra susijęs su gyvenimo būdu. O riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu visgi lemia keli veiksniai, pvz.:

  • jūsų svoris (antsvoris arba nutukimas),
  • judėjimo stoka,
  • riebalų sankaupos vieta kūne (jeigu riebalai linkę kauptis pilvo srityje, rizika susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu išauga),
  • šeimos istorija,
  • rasė ir etninė kilmė,
  • amžius (ypač virš 45 metų),
  • nėštumas.

Nei pirmojo, nei antrojo tipo cukrinis diabetas nėra išgydomas, bet abi šias būkles galima kontroliuoti. Pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės leidžiasi insuliną, kuris sureguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Antrojo tipo cukriniam diabetui sukontroliuoti dažniausiai pakanka mankštintis, tinkamai maitintis ir vartoti vaistus. Kai kuriems antrojo tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėmis taip pat gali būti skiriamas insulinas, bet anaiptol ne visiems.

Kaip cukrinis diabetas susijęs su širdies veiklos sutrikimais

Prieš kurį laiką perskaičiau, kad cukriniu diabetu sergantiems žmonėms padidėja širdies veiklos sutrikimų rizika.

Mano atvejis nėra pats įprasčiausias: širdies nepakankamumas man buvo diagnozuotas dar prieš susergant antrojo tipo cukriniu diabetu. 

Tikėtina, kad cukrinis diabetas man išsivystė dėl prastos mitybos, judėjimo stokos ir liguisto nutukimo. Kitaip nei sergant pirmojo tipo cukriniu diabetu, antrojo tipo cukrinio diabeto simptomai stiprėja palaipsniui ir nėra specifiniai. Antrojo tipo cukriniu diabetu įmanoma sirgti ilgus metus to nežinant – kol sušlubuoja sveikata, kaip tai nutiko man.

Kad galėčiau paaiškinti cukrinio diabeto ir širdies sutrikimų ryšį, turėčiau turėti medicininį išsilavinimą... Bet jo neturiu. Tad atskleisiu, ką sužinojau iš „British Heart Foundation“ organizacijos: 

Mums pavalgius, organizme prasideda virškinimo procesas, angliavandeniai suskaidomi į gliukozę. Jeigu žmogus neserga cukriniu diabetu, valgant jo kasa išskiria insuliną. Insulinas viso organizmo ląstelėms duoda signalą absorbuoti gliukozę ir panaudoti ją energijai. 

Sergant antrojo tipo cukriniu diabetu, organizmas nepagamina pakankamai insulino arba negali jo panaudoti, tad ląstelės neabsorbuoja pakankamai gliukozės. Dėl to išauga gliukozės kiekis organizme cirkuliuojančiame kraujyje. 

Aukštas gliukozės lygis kraujyje gali pažeisti arterijas, tuomet jose formuojasi riebalų sankaupos. 

Joms susiformavus vainikinėse arterijose, t.y. arterijose, kurios tiekia deguonies prisotintą kraują į širdį, prasideda koronarinė širdies liga, galinti sukelti infarktą. Sankaupoms susiformavus arterijose, kuriomis kraujas keliauja į smegenis, gresia insultas. [1] 

Kaip minėjau, daugybė žmonių nežino, jog serga cukriniu diabetu. Nenustatytas cukrinis diabetas gali sukelti širdies veiklos sutrikimų, tarp jų ir širdies nepakankamumą. Ar įmanoma, kad mano širdies sutrikimus sukėlė nekontroliuojamas cukrinis diabetas?

Sergantiems širdies nepakankamumu: kaip atpažinti antrojo tipo cukrinio diabeto simptomus 

Antrojo tipo cukrinio diabeto simptomus lengva pražiūrėti arba pateisinti kitomis priežastimis. Deja, simptomai niekur savaime nedingsta, tad kišti galvą į smėlį kaip stručiui – ne išeitis. 

Štai keli cukrinio diabeto simptomai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį:

  • poreikis dažnai lakstyti į tualetą, ypač naktį;
  • nenumaldomas troškulys – kiek begertumėte;
  • nuovargis ir išsekimas, kiek bemiegotumėte;
  • svorio kritimas nesilaikant dietos;
  • genitalijų niežulys ar pienligė;
  • ilgai negyjančios arba visai neužgyjančios žaizdos ir įbrėžimai;
  • regos sutrikimai – neaiškus matymas;
  • sustiprėjęs alkio pojūtis. 

Man įtarimas kilo pastebėjus, kad geriu stiklinę po stiklinės, bet vandens vis tiek negana. Kalbant burna stipriai išdžiūdavo. Dėl širdies nepakankamumo man buvo nurodyta per dieną išgerti ne daugiau kaip 1,5 litro skysčių – bet troškulys varė iš proto! Galiausiai per dieną jau išgerdavau daugiau kaip 5 litrus vandens, tačiau vis tiek troškino. 

Pasikeitę gėrimo įpročiai pakeitė ir šlapinimąsi. Per naktį į tualetą keldavausi po 2–3 kartus. O tai sutrikdė mano dienos rutiną. Stengiausi išlaikyti įprastą miego režimą, bet šviesiu paros metu jausdavausi pavargęs. 

Kaip visą darbo dieną dirbančiam slaugytojui, nuovargis man buvo didelė kliūtis. Būdavo dienų, kai turėdavau grįžti į lovą ir bent trumpam nusnūsti. O jeigu išsilaikydavau neužmigęs, kas 20 minučių lakstydavau į tualetą. Todėl pasidarė praktiškai neįmanoma išeiti iš namų – reikalas galėjo užspausti netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. 

Vis sunkiau sekėsi tvarkytis ir su dar dviem simptomais: nuolat vargino pilvo skausmas, o kaskart per greitai atsistojus ar pasukus galvą užliedavo silpnumo banga. 

Tai didelio nerimo nekėlė, nes tokį pat šalutinį poveikį sukeldavo ir vaistai nuo širdies nepakankamumo. Bet pilvo skausmas buvo nepakenčiamas.

Labai greitai pajutau ir dar vieną komplikaciją – periferinę neuropatiją. Ji pasireiškia galūnių, ypač plaštakų ir pėdų, aptirpimu, t. y. pojūčių jose praradimu. 

Sutrikimas skausmo nesukėlė, bet dėl jo kasdieniai darbai tapo labai pavojingi. Skausmas gali būti labai nemalonus, tačiau kartu jis pats geriausias signalas liautis kažką darius. O štai praradus jutimą tampa rizikinga naudotis peiliais, rankose laikyti karšto gėrimo puodelį ar kelti įkaitusią keptuvę. Nejausdamas skausmo gali smarkiai susižaloti. Išslydęs peilis gali smarkiai įpjauti, o žaizdos man gyja sunkiai, todėl kyla didelis infekcijos pavojus. 

Netekus pojūčių pėdose ir kojų pirštuose, gali sutrikti ir pusiausvyra. Aš dažnai į baldus susitrenkdavau kojų pirštus, nusibrozdindavau į sienas.

Kol nenuėjau pas podologę, nė neįsivaizdavau, kad privalau geriau pasirūpinti savo pėdomis. Specialistė atliko man pedikiūrą ir davė labai iliustratyvų lankstinuką apie amputaciją, gresiančią, jei netyčia susižeisčiau pėdą. 

Reikalas tas, kad cukrinis diabetas – tiek pirmojo, tiek antrojo tipo – gali pažeisti nervus ir sutrikdyti kraujotaką. Vadinasi, į smulkius sužeidimus ir gali greitai įsimesti infekcija, o susiformavusias opas gydyti jau sudėtinga.

Tokios atviros žaizdos sukelia odos ir kitų audinių irimą. Negydant (arba nepastebėjus) opos, aplink ją esantis audinys gali „numirti“ (išsivystyti gangrena), o tada gali prireikti amputacijos. 

Patikėkit – dabar savo pėdas saugau LABAI rūpestingai! 

Kilo klausimas, ką bendro tai turi su širdies nepakankamumu?

Visų pirma, kai kurie cukrinio diabeto simptomai sutampa su širdies nepakankamumo požymiais. Pirmasis jų – nuovargis. 

Visi žinome, kad širdies nepakankamumas turi poveikį viso kūno kraujotakai. Esant kraujotakos sutrikimams, cukrinio diabeto simptomai linkę smarkiai paaštrėti. Kai galūnės nepakankamai aprūpinamos krauju, gali išsivystyti periferinė neuropatija. Kaip jau aptariau, šis sutrikimas sukelia tirpimą arba nejautrumą, todėl žaizdelės ar nubrozdinimai lieka nepastebėti. Į jas įsimetus infekcijai, prasideda komplikacijos. 

Dėl cukrinio diabeto padidėjęs cukraus kiekis kraujyje taip pat gali pažeisti kraujagysles, kuriomis kraujas keliauja į širdį ir iš jos. Cukrus prisitvirtina prie raudonųjų kraujo kūnelių, todėl formuojasi sankaupos. Kraujagyslėms smarkiai užsikimšus, širdžiai ima trūkti deguonies ir maistinių medžiagų.

Tad abu sutrikimai tik stiprina vienas kitą. Tikras toksinių santykių pavyzdys.

Cukrinio diabeto kontrolė sergant širdies nepakankamumu 

Sergate cukriniu diabetu ir jį kontroliuojate laikydamiesi dietos ir gerdami vaistus, o gal vartojate insuliną? Bet kuriuo atveju – jūs galite sau padėti.

Kaip minėjau, vienas pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių cukrinio diabeto simptomų yra troškulys. Jeigu sergate širdies nepakankamumu, tikriausiai turite riboti suvartojamų skysčių kiekį. 

Rekomenduočiau čiulpti ledukus. Jie apmalšina troškulį, o jūs nesuvartojate per daug skysčių. 

Visi turėtų stengtis maitintis sveikai, ypač sergantieji cukriniu diabetu. Kad ir kaip norėtųsi saldėsių, sukaupkite valią ir vartokite kuo mažiau cukraus.

Sergant širdies nepakankamumu judėti nelengva, bet mankšta jums visokeriopai naudinga. Visų pirma ji gerina kraujotaką ir padeda lieknėti.

Taip pat labai svarbu kuo dažniau tikrinti organizmo rodiklius, tokius kaip:

  • gliukozės koncentracija kraujyje,
  • kraujo spaudimas,
  • cholesterolis.

Rūkote? Dabar pats laikas mesti. Kartu su savo sveikatos priežiūros specialistais aptarkite geriausius cukrinio diabeto kontrolės būdus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje www.nerukysiu.lt taip pat yra daug naudingos informacijos norintiems mesti rūkyti.

Puiki proga pasikalbėti apie gerąsias cukrinio diabeto diagnozės puses.

Optimisto akimis: gerosios naujienos, slypinčios už cukrinio diabeto diagnozės

Cukrinį diabetą kontroliuoti nelengva, ypač todėl, kad ši liga vargina visą gyvenimą. Niekada nepamirštu sergąs cukriniu diabetu. Stebiu savo būklę, daug skaitau apie pačią ligą. 

Tad kalbėdamas apie teigiamas jos puses tikrai nenoriu sumenkinti sergančiųjų ar pasirodyti nerimtas. Ligos sukeltame chaose yra ir privalumų, nors juos patirti ar pastebėti pavyksta ne visiems. 

Prieš išgirsdamas antrojo tipo cukrinio diabeto diagnozę, spėjau numesti 13 kilogramų. Nors panikavau dėl naujų, lyg iš niekur atsiradusių simptomų, sumažėjęs svoris išėjo į naudą mano širdžiai. Antsvoris labai apsunkina širdies darbą, tad iš to blogo išėjo bent šis tas gero. 

Antra – nebesinori saldumynų, jie net neteikia man malonumo. Nuo tada, kai išgirdau diagnozę, nė karto nevalgiau šokolado. Ir jo man visiškai netrūksta. Be to, anksčiau dievinau aštrų maistą. Jį valgiau be saiko. Mano skonio pojūčiai pasikeitė ir šiuo aspektu. Aštrių patiekalų pasiilgstu, bet apribojęs jų kiekį gyvenu sveikiau. 

Ir galiausiai – labai svarbus aspektas – iki cukrinio diabeto diagnozės mano būklė buvo praktiškai nestebima gydytojų.  

Pagal man paskirtus vaistus nuo širdies nepakankamumo, mano būklė buvo įvardyta kaip stabili. Iš esmės buvau paliktas vienas. 

O dabar mano sveikata nuolat stebima. Cukrinis diabetas tapo raktažodžiu, atvėrusiu kelią pas sveikatos priežiūros specialistus. 

Per kelias savaites konsultavausi su dviem slaugytojom, šeimos gydytoju ir podologu. Ir visi jie numatė pakartotinį vizitą. 

Belieka tik tikėtis, kad ir toliau būsiu gerai prižiūrimas.

Pabaigai 

Jeigu jums pasireiškia bet kuris cukrinio diabeto simptomas, skubėkite pas gydytoją. Natūralu, kad kai kada, pavyzdžiui, karštomis dienomis, troškina labiau. Be jei troškulys nenumaldomas, o burna išsausėjusi, būtų išmintinga pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Kuo greičiau pasitikrinsite, tuo greičiau kartu su sveikatos priežiūros specialistais galėsite imtis kontrolės priemonių.

Cukrinis diabetas dažnai primena kitas ligas. Stebėkite save. Simptomų neignoruokite, net jeigu prie jų esate pripratę. Sergant cukriniu diabetu, ilgainiui išryškėja nauji simptomai – jie gali papildyti tuos, kurie pasireiškė jau anksčiau. Ar rankų ir pėdų nejautrumą galima paaiškinti kita liga? O gal laikas pasitikrinti? Siūlyčiau rinktis antrą variantą. 

Jeigu išgirdote cukrinio diabeto diagnozę, rekomendacijų laikykitės be jokių nukrypimų. Nekontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje gali sukelti tikrą chaosą organizme ir pakenkti širdžiai. 

Saugokite pėdas. Bet kokie patinimai, žaizdelės, infekcijos ar mėlynės per 24 valandas turi būti apžiūrėti gydytojo. Ignoruodami net ir menkiausius pažeidimus smarkiai rizikuojate. O atsarga gėdos nedaro. 

Gera naujiena – cukrinis diabetas gali būti ir yra gydomas. Pradėjus vartoti vaistus ir pakeitus gyvenimo būdą, mano liga gan greitai buvo suvaldyta. Kontroliuoti cukrinį diabetą ir širdies nepakankamumą nėra lengva. Ir vis dėlto aš jau mieliau pasistengsiu, negu lauksiu bjauresnių – ar netgi lemtingų – komplikacijų.

Šaltiniai

[1] „British Heart Foundation“, https://www.bhf.org.uk/informationsupport/risk-factors/diabetes, paskutinį kartą lankytasi 2021 m. rugsėjį

NPS-EE-NP-00115

Man šis straipsnis pasirodė:

Pasidalinkite šiuo puslapiu:


Gijimo procesas – ar tai tik gydytojo atsakomybė?

Skaityti daugiau

Kaip širdies liga pakeitė mano gyvenimą? Dažnai savęs klausiu, ar galėjau jos išvengti

Skaityti daugiau

Nerimas ir depresija sergant širdies ir kraujagyslių ligomis – priežastys, dėl kurių sveikstame lėčiau

Skaityti daugiau