Migrenos simptomai – kaip juos atpažinti ir suprasti?

Migrenos simptomai nėra tik galvos skausmas – migrena yra neurologinė būklė, kuri gali paveikti visą organizmą. Jei migrena negydoma ar nepakankamai kontroliuojama, ji gali žymiai pabloginti kasdienį gyvenimą, darbingumą ir emocinę savijautą.

Kas yra migrena?

Migrena yra lėtinė liga, kuriai būdingas padidėjęs nervų sistemos jautrumas ir pasikartojantys ligos epizodai 01.

Kaip atskirti migreną nuo paprasto galvos skausmo?

Nors galvos skausmas yra labiausiai pastebimas migrenos simptomas, specifinė ligos eiga leidžia atskirti migreną nuo paprastų galvos skausmų. Paprastas arba, taip vadinamas, įtampos galvos skausmas yra trumpalaikė organizmo reakcija į nuovargį, stresą ar raumenų įtampą, tuo tarpu migrenai būdingi pasikartojantys epizodai, turintys ryškesnį poveikį savijautai ir kasdieniam funkcionavimui 02.

Kas sukelia migreną?

Migrenos požymiai paprastai atsiranda ne dėl vienos priežasties, o išsivysto dėl kelių veiksnių sąveikos, kai yra tam tikras biologinis (įskaitant genetinį) polinkis ir padidėjęs nervų sistemos jautrumas 03. Veiksnių, prisidedančių prie migrenos vystymosi, derinys kiekvienam asmeniui gali skirtis, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jos kontrolei reikalingas individualus požiūris 04

Genetinis polinkis

Nors vien genetinis polinkis nesukelia migrenos, paveldimi veiksniai, turintys įtakos nervų sistemos veiklai, lemia, kaip jautriai nervų sistema reaguos į dirgiklius. Jei migrenos epizodai pasireiškia kitiems šeimos nariams, migrenos simptomai gali suaktyvėti lengviau ir pasireikšti intensyviau 05, 03.

Padidėjęs nervų sistemos jautrumas

Padidėjęs nervų sistemos jautrumas reiškia, kad smegenys ir nervinių signalų perdavimo mechanizmai intensyviau reaguoja į dirgiklius, kurie kitu atveju nesukeltų ryškaus atsako. Tai padeda paaiškinti, kodėl, net ir esant panašioms priežastims, kai kuriems žmonėms migrenos epizodai gali būti dažnesni ir ryškesni nei kitiems 07.

Hormoniniai pokyčiai

Kadangi hormoniniai pokyčiai turi įtakos nervų sistemos pusiausvyrai ir mechanizmų, kuriais smegenys reguliuoja skausmo suvokimą ir kūno prisitaikymą, stabilumui, jie taip pat gali turėti įtakos migrenos simptomų intensyvumui ir dažniui. Ši įtaka gali būti ypač ryški gyvenimo etapuose, kai hormonų svyravimai yra reikšmingiausi – paauglystėje, menstruaciniame cikle, nėštumo metu, pogimdyminiame periode ir perimenopauzėje 08.

Gyvenimo būdas ir aplinka

Kasdieniai įpročiai ir supanti aplinka taip pat gali būti reikšmingi migrenos vystymosi veiksniai 09. Nervų sistemai reikia pusiausvyros, todėl ji jautriai reaguoja į ilgalaikę įtampą, dienos ritmo pokyčius ar išorinius dirgiklius. Veikiant šiems veiksniams, jeigu yra biologinis polinkis, migrenos simptomai gali sustiprėti.

Kokie yra svarbiausi migrenos simptomai?

Migrena nėra vienoda sveikatos būklė, turinti panašius simptomus visais atvejais. Priklausomai nuo to, kokie nervų sistemos mechanizmai suaktyvėja migrenos epizodų metu, be galvos skausmo gali pasireikšti ir kiti migrenos simptomai: pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, jautrumas garsui, ryškus nuovargis, sunkumas susikaupti, regėjimo, kalbos ar jutimo sutrikimai, raumenų silpnumas.

Kaip migrenos požymiai keičiasi epizodo metu?

Migrenos epizodams būdingas laipsniškas vystymasis, kurio metu nervų sistemoje vyksta nuoseklūs pokyčiai. Norint geriau suprasti epizodų eigą ir pastebėti ankstyvuosius pablogėjimo požymius, migrenos vystymąsi galima apibūdinti keliais etapais 11. Tačiau reikia pažymėti, kad jų pasireiškimas kiekvienam asmeniui gali skirtis ir nėra nuspėjamas, nes migrenos metu:

• vienos iš fazių gali nebūti;
• viena iš fazių gali būti silpnai išreikšta;
• kiekvieno epizodo fazių tvarka gali skirtis.

Kokie migrenos simptomai gali rodyti epizodo pradžią?

Prodromas arba ankstyvoji migrenos fazė gali prasidėti likus kelioms valandoms ar net dienai iki pastebimų galvos skausmų 06. Šiame etape savijauta gali pablogėti ir gali atsirasti būdingų simptomų, kuriuos sunku atpažinti, pavyzdžiui:

• energijos lygio ir nuotaikos pokyčiai;
• padidėjęs jautrumas supančiai aplinkai;
• sunkumas susikaupti.

Kas būdinga auros fazei?

Aura, susidedanti iš laikinų neurologinių sutrikimų, nėra būdinga visų tipų migrenai ir gali pasireikšti ne kiekvieno priepuolio metu. Ji vystosi palaipsniui prieš galvos skausmą arba jo metu ir trunka nuo kelių minučių iki maždaug valandos 10, paveikdama pojūčius, kalbą, koordinaciją ir erdvinį suvokimą.

Kiek laiko organizmas atsigauna po migrenos?

Galvos skausmui atslūgus, migrenos priepuolis ne visada baigiasi iš karto. Organizmui gali reikėti palaipsniui atsigauti nuo epizodo sukeltos įtampos 12. Atsigavimo laikotarpiu, kuris gali trukti kelias valandas, būdingi tokie požymiai:

• ryškus nuovargis;
• sunkumas susikaupti;
• bendras silpnumas.

Kas gali pabloginti migrenos priepuolius?

Sergant migrena, nervų sistemos gebėjimas prisitaikyti prie fizinio ir psichinio krūvio jau yra susilpnėjęs. Todėl tam tikri vidiniai ir išoriniai migreną sukeliantys veiksniai gali sutrikdyti ir taip trapią pusiausvyrą. Jų įtakoje sustiprėja nervų sistemos reakcija, skatinamas migrenos epizodo atsiradimas, ryškesni migrenos simptomai 03, 09. Pagrindinį migrenos mechanizmą gali suaktyvinti:

• ilgalaikė įtampa ir emocinė perkrova;
• miego trūkumas ar miego režimo pokyčiai;
• ryški ar mirganti šviesa;
• nuolatinis ar intensyvus triukšmas;
• stiprūs ar aštrūs kvapai;
• maisto produktai, turintys įtakos nervų ar kraujagyslių sistemos veiklai, pavyzdžiui, brandinti sūriai, raudonasis vynas, kava ir kiti produktai su intensyviais prieskoniais ar priedais;
• nereguliarus maitinimasis 03.

Kaip sumažinti migrenos simptomus?

Norint veiksmingai valdyti migrenos simptomus, būtina suprasti ligos eigą ir stebėti savo savijautą 13. Kadangi migrena kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai, svarbus individualiai pritaikytas požiūris, padedantis sumažinti nervų sistemos perkrovą ir sustiprinti organizmo gebėjimą prisitaikyti.

Savalaikis ženklų atpažinimas

Kuo anksčiau atpažįstamas migrenos epizodas, tuo daugiau galimybių pakoreguoti dienos režimą ir sumažinti simptomų pablogėjimą 14. Nustatyti migrenos epizodų ir tam tikrų dirgiklių modelius padeda reguliarus simptomų įrašymas migrenos dienoraštyje 09. Atkreipiant dėmesį į epizodų trukmę, savijautą ir galimus veiksnius, prisidėjusius prie migrenos priepuolio, galima tiksliau pakoreguoti kasdienius įpročius ir gyvenimo būdą.

Stabili dienotvarkė

Nuspėjamas dienos ritmas su reguliariu miegu ir subalansuotu maistu padeda išlaikyti nervų sistemos pusiausvyrą. Todėl nuosekli dienotvarkė, be staigių pokyčių, yra vienas iš svarbiausių aspektų efektyviam migrenos simptomų valdymui 09.

Poilsis ir aplinkos pritaikymas

Migrenos epizodo metu arba prieš pat jo pradžią rekomenduojama sumažinti dirgiklių kiekį supančioje aplinkoje. Tai gali reikšti, kad reikia sumažinti apšvietimą, apriboti ekrano naudojimą, sumažinti triukšmą ir vengti stiprių kvapų 15. Toks aplinkos koregavimas padeda atpalaiduoti nervų sistemą, sumažina migrenos požymių intensyvumą.

Streso mažinimas

Sergant migrena, ypač svarbu vengti emocinės įtampos ir streso kaupimosi organizme. Kad migrenos simptomai nesustiprėtų, rekomenduojama reguliariai daryti trumpas pertraukas dienos metu, išlaikyti apgalvotą darbo ir poilsio pusiausvyrą bei laiku sumažinti darbo krūvį 15, 16.

Naudinga

Jei migrenos epizodai dažnai kartojasi, tampa ryškesni ar keičia įprastą pobūdį, dėl tinkamiausio gydymo privaloma pasitarti su neurologu 12, 17. Laiku įtraukus specialistą, įvertinamos migrenos požymių profilaktinio mažinimo galimybės. Tuo tarpu kitų pacientų patirtis leidžia geriau suprasti būdus, kaip praktiškai gyventi su migrena kasdieniame gyvenime. Todėl TEVA sukūrė patikimą internetinį informacijos šaltinį "Rūpinamės sveikata", kuriame pateikiamos pacientų istorijos, naudingi patarimai ir mokomasis turinys apie gyvenimą sergant lėtine liga.

NPS-EE-NP-00288

Nuorodos: