Tirkitės, moterys! Tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių būklė. Man 53-eji, ir apie osteoporozę sužinojau atsitiktinai… pastebėjusi, kad sumažėjo mano ūgis.

„Nepamenu, kad būčiau jautusi stiprų skausmą stubure ar kakle, nebuvo jokių lūžių, jokio požymio. Vieną dieną, stovėdama prie veidrodžio su dukra, pastebėjau, kad esu gerokai žemesnė už ją. Pasimatavau – buvau netekusi 5 centimetrų! Visai atsitiktinai, juokaudama, tai paminėjau savo ginekologei vizito metu. Kažką panašaus į: „Mano svoris normalus – gal šiek tiek priaugau, bet tikrai sumažėjau ūgiu,“ – pasakoja Ana. „Iškart gavau siuntimą kraujo tyrimams – kalcio, fosforo, vitamino D lygiui nustatyti – ir taip pat densitometrijai, t. y. radiologiniam tyrimui, kuris matuoja kaulų tankį.“

Tačiau vis tiek nejaučiau, kad tai skubu.

Darbas buvo mano prioritetas. Be to, visada maniau, kad ligos nutinka kitiems. Atvirai sakant, nežinau, kada būčiau pradėjusi rūpintis savimi, jei ne mamos skambutis – ji pasakė, kad nukrito ir susilaužė dilbio kaulą, nes turi pažengusią osteoporozę. Tada mano galvoje pagaliau įsijungė pavojaus signalas.

Liga nesirenka

Ana yra elegantiška, smulkaus sudėjimo. Šiek tiek susikūprinusi. Ji dirba didelėje, gerai žinomoje advokatų kontoroje. Jau kelerius metus gyvena naujuose santykiuose, turi suaugusią dukrą ir paauglį sūnų, taip pat augina tris kates. Ji gyvena Varšuvoje. Dirba daug („per daug“, – jei pati įvardintų), dėl to patiria didelį stresą. Dabar didžiausia problema, dėl kurios ji negali miegoti, yra diagnozė.

„Man buvo šokas, nes tyrimai parodė, kad turiu lūžių kaklo stuburo srityje. Aš to visiškai nejaučiau. Pasirodo, kartais tai nesukelia skausmo. Daugelis osteoporozinių lūžių yra be skausmo,“ – aiškina ji. „Taip, jaučiau diskomfortą, bet kaltinau pervargimą, ilgą darbą prie kompiuterio, nepatogų čiužinį – nes neseniai darėme remontą ir keitėme miegamojo baldus. Pagrindinis simptomas buvo lengvas kūprinimasis ir ūgio sumažėjimas, apie kurį jau minėjau anksčiau…“ Man prireikė daug laiko nusiraminti. Supratau, kad bet kurią akimirką gali lūžti kitas kaulas – rankoje, kojoje ar net šonkaulis. Pradėjau bijoti įprastų kasdienių veiklų: nešti pirkinių maišus, nukelti lagaminus iš viršutinių lentynų, net spausti ranką žmonėms, kurie tai daro stipriai. Pagaliau supratau tą garsų posakį, kad „osteoporozė yra tylus kaulų vagis“. Ji tyliai mane apvoginėjo metų metus. Ir iš tiesų „ėmėsi darbo“, kai įžengiau į menopauzės laikotarpį. Kaip ir mano mamai, menstruacijos man baigėsi anksti - 46-erių.

NPS-EE-NP-00200