Osteoporozė yra lėtinė liga, sukelianti kaulų mineralinio tankio sumažėjimą, dėl kurio kaulai tampa trapūs ir labiau linkę lūžti.

Ypač didelė pacientų grupė yra vyresnės nei 50 metų moterys. Manoma, kad kas trečia moteris pasaulyje po menopauzės turi trapius kaulus.01 Tai susiję su estrogenų kiekio sumažėjimu – šie hormonai, be kitų funkcijų, padeda aprūpinti kaulus kalciu. Mažėjant hormonų lygiui, kaulų tankis krenta, o jų struktūra tampa silpnesnė.

Problema didėja su amžiumi – iki 40 % vyresnių nei 50 metų moterų kaulai tampa porėti kaip nėriniai ir dėl to tampa trapūs (palyginimui, šioje amžiaus grupėje tai paveikia tik 13–22 % vyrų). Pažengusiais atvejais lūžiai gali įvykti ne tik dėl nedidelių traumų, bet net ir čiaudint ar kosint. Vyresniame amžiuje tai gali būti pavojinga – pavyzdžiui, dėl įtrūkusių šonkaulių gali būti sunku kvėpuoti. Neatsitiktinai osteoporozė ir jos komplikacijos yra viena dažniausių mirties priežasčių išsivysčiusiose šalyse. Kaulų lūžiai taip pat gali sukelti raumenų atrofiją, pragulas ar padidinti infekcijų riziką.

„Mano atveju, be estrogenų sumažėjimo, buvo dar vienas veiksnys – „ne itin sveikas“ gyvenimo būdas, kaip jį pavadino gydytojas. Būdama nuolat užsiėmusi, neskyriau laiko tinkamai mitybai, išgerdavau daug kavos ir rūkydavau, o stresą malšinau alkoholiu. Daugelį metų viena ar dvi vyno taurės vakare, kokteilis atsipalaidavimui buvo norma,“ – prisipažįsta Ana.

„Taip pat turėjau stiprų vitamino D3 trūkumą. Retai būdavau saulėje – iš požeminės stovėjimo aikštelės namuose važiuodavau tiesiai į kitą aikštelę darbe. Net vasarą, per atostogas, stipriai saugodavausi nuo saulės, veidą tepdavau stipriu SPF kremu.“

Tirkitės, moterys

Anos mama Hana taip pat serga pažengusia osteoporoze (tyrimo rezultatai – daugiau nei -2,5 KMT). Mama kur kas smulkesnė už savo dukrą – žemesnė ir labiau susikūprinusi. Dešinę alkūnę ji laiko nenatūraliai arti kūno.

Lipdama laiptais ji suklupo – nepastebėjo papildomo laiptelio, tuomet nukrito ant dešinės rankos, kurią instinktyviai pakėlė, kad apsaugotų veidą. Tai, kas sveikam žmogui būtų buvęs menkas incidentas, jai baigėsi lūžiu.

Ji jau daugelį metų žinojo, kad jos „kaulai silpni“, maždaug nuo menopauzės laikotarpio. „Tuo metu man pradėjo stipriai skaudėti nugarą,“ – prisimena ji. „Kai atsirado kojos tirpimas, draugė įkalbėjo mane lankytis pas masažistą. Tai buvo 90‑ųjų pabaiga – specialistų nebuvo tiek daug kaip dabar. Užsirašiau pas jos rekomenduotą žmogų. Masažo metu verkiau iš skausmo, bet „specialistas“ tvirtino, kad tai gerai, kad turi skaudėti ir viskas turi būti daroma stipriai.“

„Tačiau po vieno tokio seanso vyras mane tiesiai nuvežė į ligoninę. Paaiškėjo, kad man įvyko krūtinės ląstos stuburo slankstelio kompresinis lūžis. Mane išleido su vaistais, kurių neužteko ilgam, ir patarimu kasdien gerti stiklinę pieno – kurio aš labai nemėgstu. Daugelį metų stengiausi save tausoti ir vartojau kalcio papildus. Iki šiol maniau, kad tai tik mano problema ir niekada nepagalvojau, kad osteoporozė gali išsivystyti ir mano dukrai.“ „Aš nežinojau savo mamos istorijos,“ – sako Ana. „Išvykau studijuoti, gyvename 300 km atstumu viena nuo kitos. Labai miglotai prisimenu mamos lūžį ir jos buvimą ligoninėje. Tuo metu turėjau mažą vaiką, vėliau išgyvenau sudėtingas skyrybas ir retai skambindavau mamai. Žodis „osteoporozė“ skambėjo kaip kažkas egzotiško – man tai nieko nereiškė.“

NPS-EE-00200