Ką Jums asmeniškai reiškia būti pirmaujančios pasaulyje įmonės, turinčios ilgą istoriją, dalimi?

Man patinka mintis, kad lyderystė yra atsakomybė, o ne privilegija. Visame pasaulyje bendrovė yra atsakinga už 200 milijonų pacientų, kuriems kasdien reikia tiekti vaistus. Kas valandą ore skrenda lėktuvas, jūra plaukia laivas, o greitkeliu važiuoja sunkvežimis su Teva vaistais. Baltijos šalyse vaistus tiekiame pusei milijono žmonių, receptinius Teva vaistus vartoja kas dešimtas Baltijos šalių gyventojas. Tai sudėtingas logistikos uždavinys!

Baltijos šalių komandoje dirba daugiau nei 200 talentingų žmonių, puikių kolegų. Nieko naujo nepasakysiu teigdama, kad komandos „degalai“ yra žmonės, kurie kartu moka svajoti, ieškoti, kurie mėgsta laimėti. Žmonės – tai bendrovės kraujotakos sistema, tai galia.

Man taip pat patinka, kad kiekvienas sprendimas, kurį priimame, yra orientuotas į pacientą: ar pristatomas vaistas ar paslauga bus tokie, kokių tikisi pacientai? Pavyzdžiui, atlikome tarptautinį tyrimą 12 šalių ir sukūrėme naujas, labai gerai apgalvotas vaistų pakuotes, kad žmonės teisingai vartotų vaistus ir sumažėtų klaidų rizika. Iš tyrimo sužinojome, kad didelę visuomenės grupę sudaro žmonės, slaugantys sergantį artimąjį. Dėmesio centre paprastai būna pacientas, o slaugytojai dažnai lieka be jokios paramos. Atkreipiame į juos dėmesį vykdydami savo kampanijas, kuriame tokią bendrovės politiką, kad būtume lankstesni savo darbuotojų, kuriems tenka namuose prižiūrėti ligonį, atžvilgiu.

Per pastarąjį dešimtmetį įmonė Teva įsigijo ir prisijungė keletą kitų farmacijos įmonių. Pridėtinė vertė yra resursas, kurį galime investuoti į mokslinius tyrimus ir kurti inovacijas.

Mes dirbame vadovaudamiesi tokiu požiūriu. Siūlome ne tik vaistus – pastaraisiais metais sukūrėme ir edukacinių priemonių, pavyzdžiui, socialinių tinklų edukacinius portalus pacientams, kuriuose lėtinėmis ligomis sergantys pacientai dalijasi patirtimi, kaip gyventi su liga ir išlaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę. Tokia emocinė ir edukacinė pagalba sergantiesiems, mano nuomone, yra gyvybiškai svarbi. Vaistų prieinamumas ir pacientų švietimas yra vieni iš pagrindinių Teva strategijos aspektų.

Teva info 2 LT.png

Teva yra didžiausia generinių vaistų bendrovė pasaulyje. Kokių privalumų turi generiniai vaistai?

Į tai galime pažvelgti iš dviejų perspektyvų. Pirmiausia iš paciento pusės. Labai svarbu, kad pacientas vaistus gautų tinkamu laiku, tinkamoje vietoje ir už prieinamą kainą. Ne mažiau svarbu, kad pacientas įsigytų visus gydytojo paskirtus vaistus. Tai nesudėtinga padaryti, jei jie parduodami už prieinamą kainą. Deja, kai kurie žmonės iš vaistinės išeina nusipirkę tik dalį vaistų. Baltijos šalyse apie trečdalis receptinių vaistų nenuperkami. Reikia atminti, kad čia veikia priežasties ir pasekmės dėsnis: netinkamai vartojant vaistus, padidėja tikimybė patekti į ligoninę, prastėja gyvenimo kokybė ir mažėja išgyvenamumas.

Antras aspektas – reguliacinis ir ekonominis. Generinius vaistus laikau pagrindiniu ekonomikos varikliu, nes jie padeda racionaliai naudoti išteklius, sutaupyti ir atveria kelią naujovėms, inovatyviems vaistams. Pagrindinė generinių vaistų paskirtis – aprūpinti pacientus įperkamais vaistais, didinti atitiktį (kad visi paskirti vaistai būtų vartojami tinkamai ir reguliariai), taip didinant išgyvenamumą ir gerinant pacientų gyvenimo kokybę.

Teva info LT.png

Kokios kitos sritys bendrovei yra svarbios greta generinių vaistų?

Dirbame keturiose srityse: generinių, inovatyvių, biologinių ir nereceptinių vaistų. Viena iš mūsų ateities strateginių krypčių – biologiškai panašūs vaistai. Tokie vaistai yra panašūs į originalius biologinius vaistus, pagamintus iš gyvų organizmų. Biologiniai vaistai ir biologiškai panašūs vaistai yra naujos kartos vaistai. Per ateinančius 10–15 metų pasaulyje daugiau nei 30 biologinių vaistų patentinė apsauga baigs galioti, tad gera žinia pacientams yra ta, kad į rinką pateks biologiškai panašūs vaistai, padidės vaistų prieinamumas gydant onkologines, endokrinines (diabetą), imunologines ir širdies bei kraujagyslių ligas. Baltijos šalyse per pastaruosius ketverius metus pastebima teigiama tendencija – biologiškai panašių vaistų dalis biologinių vaistų rinkoje auga. 2021 metais pirmauja Lietuva, turinti 35 proc. rinkos dalį (pagal vaistų pakuotes), o Latvija ir Estija – atitinkamai 11 proc. ir 7 proc.

Norėčiau paminėti mūsų Baltijos šalių pasididžiavimą – biologinių vaistų gamyklą Vilniuje. Tai viena iš dviejų Teva biologinių vaistų gamybos vietų Europoje ir vienintelė, kuri specializuojasi bakterijų fermentacijos srityje. Teva biologinių vaistų gamykla tiekia biologinius vaistus 50 šalių onkologiniams ligoniams.

Kalbant apie nereceptinius produktus (vaistus, papildus, medicinos prietaisus), manau, beveik kiekvienas yra susipažinęs su bent vienu iš mūsų gaminių. Turime stiprių prekių ženklų: vitaminai (VitirON), analgetikai (Olfen) ir vaistų nuo peršalimo (Brontex, Decatylen, Wick). Tai sritis, kurioje taip pat investuojame į ligų prevenciją ir visuomenės švietimą. Pavyzdžiui, jei skauda nugarą, patariame, kaip sportuoti, kaip taisyklingai kilnoti svorius ir pan.

Kalbant apie inovatyvius vaistus, esame stiprūs neurologijos (išsėtinės sklerozės gydymas, migrenos profilaktika), onkologijos ir kvėpavimo takų ligų srityse. Naujausia mūsų inovacija – novatoriška prevencinė migrenos terapija, mažinanti migrenos priepuolių dažnumą ir sunkumą. Laikoma, kad Baltijos šalyse migrena vargina apie milijoną žmonių, nors migrena dažnai nediagnozuojama arba klaidingai laikoma įprastu galvos skausmu. Žmonės, kurie serga migrena arba kurių artimieji serga šia liga, žino, kad tai gali reikšti ir darbingumo praradimą, nes stiprūs galvos skausmo priepuoliai gali trukti daugiau nei 15 dienų per mėnesį. Ar esame pasirengę atpažinti migreną? Lietuvos padėtis yra geriausia Baltijos šalyse, nes čia vaistai migrenos gydymui ir profilaktikai yra kompensuojami valstybės. Estijoje migrenos gydymą kompensuoja valstybė, tačiau dėl prevencinio gydymo apmokėjimo valstybės lėšomis dar svarstoma. Latvija yra prasčiausioje padėtyje: buvo renkami pacientų parašai, prašant įstatymų leidėją įtraukti šią diagnozę į kompensuojamų diagnozių sąrašą, kad sergantieji migrena galėtų gauti valstybės kompensuojamą gydymą.

Apibūdinkite nacionalinius farmacijos pramonės ypatumus – kuo mes Lietuvoje, Latvijoje, ir Estijoje skiriamės?

Europos kontekste Baltijos šalys smarkiai atsilieka inovatyvių vaistų prieinamumu. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos surinkti duomenys rodo, kad nuo 2016 m. iki 2019 m. pabaigos Europoje buvo įregistruoti 152 nauji vaistai. Lietuvoje pacientams prieinami 26 naujieji vaistai, Estijoje – 47, o Latvijoje įregistruoti 23, Latvija, šiuo metu yra paskutinėje Europos Sąjungos vietoje. Kitose Europos Sąjungos šalyse, tuo pačiu laikotarpiu, vidutiniškai įregistruota po 74 naujus vaistus.

Tarptautinės inovatyvių farmacijos įmonių asociacijos šiais metais atlikta analizė parodė, kad  Lietuvoje irEstijoje kompensuojamųjų vaistų biudžetas vienam gyventojui siekė atitinkamai 161 eurą  ir 142 eurus , o Latvijoje jis yra beveik perpus mažesnis – 85 eurai vienam gyventojui.

Dėl didelių kainų žmonės neperka visų išrašytų vaistų, atitinkamai, palyginti su vidutiniu vaistų vartojimu Europoje, pas mus vaistų vartojama perpus mažiau.

Nuomonė apie vaistų kainas dažnai susidaro vaistinėje, kur žmonės piktinasi, kodėl vaistai tokie brangūs. Ką atsakytumėte?

Jei pažiūrėtume į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, mes esame viena iš pigiausius vaistus siūlančių bendrovių. Tai yra mūsų misija – padaryti vaistus prieinamus. Vaistų kainos yra sudėtingas klausimas. Nuo ko jos priklauso? Ne tik nuo gamintojo kainos. Į vaistų kainą įeina ir jų registracijos mokestis, kuris kiekvienoje Baltijos šalyje skiriasi, logistika, vaistinių ir didmenininkų antkainiai (kiekvienoje šalyje galioja skirtingos taisyklės) ir, žinoma, pridėtinės vertės mokestis. Lietuvoje receptiniams vaistams  taikomas PVM yra 5 proc., Estijoje – 9 proc., o Latvijoje  – 12 proc.

Kaip bendrovę paveikė COVID-19 pandemija ir kokios Jūsų pagrindinės išvados?

Kaip ir daugelis, turėjome pradėti galvoti kitaip. Buvo sudėtinga pereiti prie bendravimo su klientais internetu, kad būtų įvykdyti visi papildomi su pandemija susiję reikalavimai gamyboje. Mano nuomone, pradėjome dirbti dar efektyviau, tapome lankstesni, sustiprėjome. Buvo įdomu stebėti, kaip įmonės pradėjo rūpintis savo darbuotojais. Daug dėmesio skyrėme savo darbuotojų psichinei sveikatai ir gerovei, nes matėme, jog ribos tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo išsitrynė. Tačiau labai svarbu palaikyti šias ribas.

Kai prasidėjo COVID-19 pandemija, pastebėjome, kad labai išaugo vaistų paklausa. Norėčiau tikėti, kad žmonės pirko vaistus ne bijodami, kad jų gali pritrūkti, bet todėl, kad pandemija aiškiai parodė, kaip svarbu juos vartoti reguliariai, taip užkertant kelią lėtinių ligų paūmėjimui.

Labai paspartėjo sveikatos apsaugos sistemos skaitmenizacija. Pacientai ir sveikatos priežiūros specialistai  pradėjo kur kas dažniau naudotis skaitmeniniais sprendimais ir komunikacijos galimybėmis – pokalbis su gydytoju Zoom platformoje ar Whatsapp vaizdo skambutis jau nebėra kažkas labai neįprasto! Tačiau, nepaisant naujų sprendimų, dėl sveikatos priežiūros paslaugų nutrūkimo ilgainiui tikrai patirsime ir negydomų ligų bumerango efektą. Tai yra nematoma pandemijos ledkalnio dalis.

 

Skaitykite straipsnį “Penkios priežastys, kodėl generinius vaistus vartosime vis dažniau

NPS-EE-NP-00037